| Piligrimyst – tapatumo raikos kelions
Prie Šv. Kaldas Vilniaus v. Kryiaus Atradimo (Kalvarij) parapijos namuose Lietuvos piligrim bendrija pristat 2009 m. pabaigoje ileist socialini moksl daktaro Dariaus Liutiko monografij „Piligrimyst. Vertybi ir tapatumo iraikos kelionse“.
Tai pirmoji mokslin monografija Lietuvoje tirianti piligrimines keliones, j samprat, piligrimysts ir turizmo ry. Pasak knygos autoriaus dr. Dariaus Liutiko, piligrimyst arba vertybin kelion – tapatum ir vertybes ireikianti, geografinje erdvje atliekama kelion. Jos metu dl dvasini ar vertybini motyv keliaujama ventas, gerbtinas ar kitas su asmens vertybmis ir tapatumu susijusias vietas. Vertybini keliautoj puoseljamos vertybs gali sietis su religija, asmeninio dvasinio kelio paieka, taip pat knyti nacionalinius, kultrinius ar kitus kolektyvinius ar individualius idealus. Taigi, knygos autorius, prapleia piligrimysts samprat, j traukdamas, ne tik religines keliones, bet ir tautinio tapatumo keliones, pavyzdiui, keliones gimtin ar tvyn iekoti savo protvi ir gimini, kultrinio tapatumo keliones, kaip pavyzdiui, kuomet keliaujama gerbiamos grups ar atlikjo koncertus, taip pat sporto aistruoli keliones, vykstanias kit miest ar al palaikyti sportininko ar mgiamos komandos.
Autorius piligrimines keliones atskiria nuo turizmo ir turistini kelioni. Pasak jo, piligrimai ir turistai pirmiausia skiriasi kelions motyvais, taip pat tikslo vietos, lankom objekt, praleisto laiko, atliekam veiksm ir susiklosiusi situacij vertinimu. Pagal kelions tiksl ir keliautoj motyvus visas keliones, autorius skirsto tris dideles grupes: 1) poilsins ir paintins (turistins kelions); 2) vertybins (piligrimins kelions); 3) poreikio ir instrumentins (verslo kelions, kelions gydymosi tikslais ir kt.).
Lygindamas tradicin (religin) ir moderni (sekuliari) piligrimyst, Darius Liutikas, irykina i kelions ri panaumus ir skirtumus. Pagrindiniai religins piligrimins kelions motyvai yra religiniai, dvasiniai: tai praymas Dievo maloni, sveikatos, padka Jzui ar Šv. Mergelei Marijai, dvasinis iekojimas ir atsinaujinimas. Pagrindiniai moderni piligrim motyvai yra vertybiniai: mylimos komandos palaikymas, artimiausio muzikos stiliaus grups ar dainininko koncerto klausymas, gyvenimo autoriteto pagerbimas. Rykiai skiriasi skirting vertybins kelions ri piligrim socialin demografin charakteristika. Religinje piligrimystje daugiausia moter, o tarp sporto aistruoli – dauguma vyr, kultriniai piligrimai ilaiko lyi pusiausvyr. Visiems vertybiniams keliautojams bdingas siekimas prasminti tikslo viet (palikti popieriuje uraytas kelions intencijas, votus, udegti vak, parsiveti suvenyr, atlikti vienus ar kitus ritualus ir t.t.).
domu, kad toje paioje piligrim grupje keliaujani asmen motyvai gali bti visikai skirtingi. 700 apklaust Lietuvos piligrim atsakymai rodo, kad kelioni dalyviams bdingas vienas i keturi kelions sampratos modeli. Kelion suprantama kaip: 1) laisvalaikio leidimo bdas; 2) vertybi (religini ar sekuliari) iraika, siekis jas patvirtinti; 3) vidini pokyi galimyb, vidinis atsinaujinimas; 4) instrumentas siekiant kit tiksl.
Kelionje praleistas laikas yra ventas ir nekasdieninis. Keliaudamas piligrimas itrksta i kasdienins darbo aplinkos gyvenimo prasms horizontus. Pasak knygos pristatyme dalyvavusio profesoriaus habil. dr. Alfonso Motuzo, piligrimines keliones jau pastebime senosiose civilizacijose, kaip pavyzdiui Egipto, Graikijos, Indijos, taip pat senosiose Afrikos religijose. Piligrimysts reikm rodo ir iandieninis j mastas. Visuomens nuomons ir rinkos tyrim centro „Vilmorus“ 2008 m. atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventoj apklausos rezultatai rodo, kad vien tik religines piligrimines keliones (skaitant keliones atlaidus ir usienio ali ventoves) kasmet Lietuvoje isiruoia vidutinikai apie 300 tkst. moni arba apie 9 proc. Lietuvos gyventoj. domu, kad beveik ketvirtadalis Lietuvos gyventoj i vis niekur nekeliauja arba renkasi kitas laisvalaikio leidimo galimybes. Beveik pus (45 proc.) Lietuvos gyventoj bent kart per metus isiruoia praleisti laisvalaikio prie eero ar ups, apie tredalis gyventoj bent kart per metus keliauja kurortines Lietuvos vietoves (35 proc.), turistines (paintines) keliones Lietuvoje ar usienyje (37 proc.), taip pat laisvalaik leidia savo ar kaimo turizmo sodyboje (31 proc.) arba tiesiog sode (31 proc.).
Taigi knyga „Piligrimyst. Vertybi ir tapatumo iraikos kelionse“ vis pirma skiriama Lietuvos piligrimams, taip pat vairi srii mokslininkams, tyrinjantiems keliones (sociologams, istorikams, antropologams, religijotyrininkams, geografams ir kt.), taip pat turizmo politikos krjams ir turizmo industrijos atstovams. Knyga tampa ypa aktuali siekiant skmingai gyvendinti Jono Pauliaus II piligrim kelio program, kurios vienas i svarbiausi tiksl – Lietuvos religins piligrimysts vietose padidinti vietos ir usienio piligrim ir turist skaii. Norint pasiekti tiksl, tiesiog btina inoti religini piligrim kelions motyvus, j elges ir tapatumo iraikas kelions metu.
Lietuvos piligrim bendrijos informacija |